Pereiti prie turinio

Kolmaras

Kolmaras
pranc. Colmar
   Image   
Image
Kolmaras prie kanalo („Mažoji Venecija“)
Kolmaras
Image
Kolmaras
48°04′0″ š. pl. 7°21′0″ r. ilg. / 48.06667°š. pl. 7.35000°r. ilg. / 48.06667; 7.35000 (Kolmaras)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
ValstybėPrancūzijos vėliava Prancūzija
RegionasDidieji Rytai
DepartamentasAukštutinis Reinas
Gyventojų (2017)69 105
Plotas66,5 km²
Tankumas (2017)1 039 žm./km²
Altitudė197 m
Image VikitekaKolmaras

Kolmaras (pranc. Colmar) – miestas šiaurės rytų Prancūzijoje, Elzase, 64 km į pietvakarius nuo Strasbūro, Vogėzų kalnų rytinėje papėdėje; Aukštutinio Reino departamento centras. Tai trečias pagal dydį Elzaso miestas (po Strasbūro ir Miulūzo). Per miestą eina Strasbūro–Bazelio geležinkelis ir plentas. Kanalo šaka jungia Kolmarą su Ronos–Reino kanalu. Yra vietinės reikšmės oro uostas. Chemijos, popieriaus, poligrafijos, tekstilės pramonė, metalo apdirbimas; kramtomosios gumos gamyba.

Yra kalnų turizmo bazė prie Elzaso vyno kelio (Route des Vins). D’Unterlindeno muziejus (įsikūręs buvusiame XIII a. dominikonų vienuolyne su XVI a. skulptūriniu Isenheimo altoriumi), skulptoriaus, Laisvės statulos Niujorke autoriaus Frederiko Ogiusto Bartoldžio namas-muziejus, XIII–XIV a. Šv. Martyno bažnyčia, XIV–XVI a. gyvenamieji namai. Vyksta vyno mugės.

Kolmaras minimas nuo IX a. pr. Karolio Didžiojo Saksų karo kronikoje. Nuo 1226 m. Šv. Romos imperijos laisvasis miestas. Per Trisdešimties metų karą (1632 m.) užimtas švedų. 1648–1678 m. Kolmarą pamažu aneksavo Prancūzija; nuo 1673 m. Elzaso centras. 1871–1919 m. ir per Antrąjį pasaulinį karą kartu su visu Elzasu Kolmaras priklausė Vokietijai.[1]

  1. Rimantas Zagreckas. Colmar. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003