Voltera
| Voltera it. Volterra | |
|---|---|
| | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė | |
| Regionas | |
| Provincija | Pizos provincija |
| Gyventojų | 6 272[1] |
| Plotas | 2,2 km² |
| Tankumas | 2 851 žm./km² |
| Altitudė | 531 m |
| Voltera | |
Voltera (it. Volterra) – miestas Italijoje, Toskanoje, Pizos provincijoje, 40 km į šiaurės vakarus nuo Sienos, Toskanos aukštumose. Praeina kelias Čečina–Kole di Val d'Elsa. Alebastro gavyba ir meninis apdirbimas, druskos kasimas.[2]
Voltera – svarbus etruskų ir viduramžių paveldo objektas. Išlikusios etruskų laikų sienos, praplėstos IV–III a. pr. m. e., etruskų-romėnų vartai, VI a. pr. m. e. apskriti kapai su koncentrinių ratų skliautais, palaikančiais centrinį stulpą. Gvarnačio etruskų muziejuje saugoma gausi etruskų meno dirbinių kolekcija, virš 600 laidojimo urnų. Taip pat veikia meno galerija ir sakralinio meno muziejus. Be to, yra Prijorų rūmai (1208–1257 m., seniausi bendruomenės rūmai Toskanoje), tvirtovė (1343 m., išplėsta 1472 m.), X a. katedra (atstatyta ir išplėsta XIII bei XVI a.), krikštykla (1283 m.), XIII a. Pretorių rūmai.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Voltera gyvenama nuo bronzos amžiaus, čia įsikūrė Vilanovos kultūros pirmtakai.[3][4] Etruskų laikais miestas buvo žinomas kaip Velathri ir pateko į 12 Etrūrijos miestų konfederaciją. 205 m. pr. m. e., Antrojo pūnų karo metu miestas palaikė Romą. Po 81–80 m. pr. m. e. karo tarp Gajaus Marijaus ir Sulos, miesto gyventojams suteikta Romos pilietybė, miestas pervadintas Volterais (lot. Volaterrae).[2]
XII a. tapo laisvąja bendruomene, o 1361 m. pateko į Florencijos Medičių įtaką. XVI a. Volteroje gimė dailininkas Danielė da Voltera.[2]
- Voltera nuo papėdės
- Katedra
- Amfiteatras
- Etruskų urna Gvarnačio muziejuje
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Volterra: Italy. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de
- 1 2 3 4 Volterra. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ Jean MacIntosh Turfa (2014-11-13). The Etruscan World. Routledge. pp. 134–. ISBN 978-1-134-05523-4.
- ↑ Haynes, Sybille (2005). Etruscan Civilization: A Cultural History (anglų). Los Angeles: Getty Trust Publications. p. 30. ISBN 978-0-89236-600-2.
