Vilnius, liepos 3 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį lankysis Berlyne, kur susitiks su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, pranešė Prezidentūra.

Kaip skelbiama, per susitikimą, kuriame taip pat dalyvaus Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius ir Estijos premjeras Kristenas Michalas, bus aptartas pasirengimas kitą savaitę vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Turkijos sostinėje Ankaroje.

Pernai gegužę Vokietijos kancleris pirmą kartą viešėjo Vilniuje.

JAV atstovai skelbė, kad NATO susitikime Ankaroje daugiausia dėmesio bus skiriama gynybos įsipareigojimų, dėl kurių buvo sutarta pernai Hagoje vykusiame viršūnių susitikime, įgyvendinimo vertinimui. 

Reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą ir raginama prezidento Donaldo Trumpo, NATO praėjusių metų susitikime įsipareigojo beprecedentiškai padidinti išlaidas gynybai. 

Sąjungininkai susitarė dėl tikslo vėliausiai iki 2035 m. kasmet į gynybą ir saugumą investuoti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – daugiau nei bet kuriuo metu nuo Šaltojo karo laikų. 

Be karinių išlaidų, taip pat tvirtinamos investicijos į infrastruktūrą.

Vilnius, liepos 3 d. (ELTA). Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas penktadienį su darbo vizitu lankysis Seinuose, Punske ir Suvalkuose.

Pasak Seimo kanceliarijos pranešimo, vizito metu planuojama aplankyti Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklą, Punsko Kovo 11-osios licėjų bei Dariaus ir Girėno pagrindinę mokyklą, Suvalkų lietuvių pagrindinę mokyklą. 

Seinų „Lietuvių namuose“ J. Olekas ir R. Motuzas susitiks su Lenkijos lietuvių organizacijų valdybų nariais, lietuviškų mokyklų direktoriais, kultūros namų vadovais. 

„Lenkijos lietuvių gebėjimas per kartas išsaugoti kalbą ir tradicijas yra visų mūsų pasididžiavimas, o lituanistinis ugdymas lietuviškose mokyklose itin svarbus siekiant išlaikyti ir stiprinti jaunimo ryšį su Lietuva, sudaryti mokyklas baigusiam jaunimui galimybę tęsti studijas Lietuvoje universitetuose, naudotis stažuočių programomis. Esame dėkingi už Lenkijos lietuvių indėlį į Lietuvos ir Lenkijos santykius, ypač dabartinėje situacijoje, kai abi šalys ypatingą dėmesį skiriame regioniniam saugumui“, – sako Seimo pirmininkas.

Vilnius, liepos 3 d. (ELTA). Sostinėje trečiadienį prasideda daugiau kaip 24 tūkst. dalyvių subursianti Lietuvos moksleivių dainų šventė „Laiku. Ratu. Kartu“. 

Pranešama, kad liepos 3–6 dienomis vyksianti šventė suburs moksleivių ansamblius, orkestrus bei šokių kolektyvus iš visos Lietuvos. 

Pirmąją renginio dieną numatytos dalyvių eitynės Vilniaus Gedimino prospektu, o 19 val. – sostinės Katedros aikštėje vyks pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas.

Liepos 4-ąją, 18 val., Šv. Jonų bažnyčioje rengiamas jungtinio akordeonų orkestro koncertas „Kelionė laiku“. Vėliau, 22 val., Vilniaus Kalnų parko estradoje šventės svečius džiugins ansamblių vakaras „Metų ritmu“.

Liepos 5 d. nuo 19 val. „Arena Vilnius“ bus organizuojamas šokių vakaras. 

Liepos 6-ąją Vingio parke renginį vainikuos Moksleivių dainų šventės kulminacija – dainų diena „Laiku. Ratu. Kartu“.

ELTA primena, kad šią vasarą Moksleivių dainų šventė į sostinę sugrįžta po dešimtmečio pertraukos. Šia proga Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė suteikti galimybę renginio dalyviams viešuoju transportu naudotis nemokamai. 

Tiesa, viso renginio metu sostinėje numatyti eismo ribojimai. 

Šventės programoje numatytos 6 moksleivių atliekamos, profesionalų parengtos programos.

Keturių dienų šventės programa apims Ansamblių vakarą, Dainų dieną, Jungtinio akordeonų orkestro koncertą, Pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertą bei Šokių dieną.

Laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė šią šventę vadino ypatingu reiškiniu, suvienijančiu ne tik dalyvius, bet ir ištisas kartas. 

Pirmoji respublikinė moksleivių dainų šventė surengta 1964 m. Joje dalyvavo per 24 tūkst. moksleivių: 220 chorų, 245 šokių kolektyvai, 159 orkestrai. 

Vilnius, liepos 2 d. (ELTA). Valstybės vadovas Gitanas Nausėda kitos savaitės NATO viršūnių susitikime Ankaroje tikisi JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymo, jog penktasis kolektyvinę gynybą užtikrinantis NATO straipsnis yra šventas ir neginčijamas.

„Tokio galbūt artikuliuoto pasakymo, kad 5-asis straipsnis yra neginčijamas, šventas, mes vis dar laukiame (iš D. Trumpo – ELTA). Tikiuosi, kad tai vienokia ar kitokia forma bus ir padaryta“, – ketvirtadienį LRT televizijai sakė G. Nausėda.

Tiesa, G. Nausėdos manymu, tai, jog JAV vadovas dar nėra tvirtai pasisakęs dėl NATO 5-ojo straipsnio gynimo, gali reikšti, kad jis vis dar tikisi lygiaverčio įsitraukimo į kolektyvinę gynybą iš visų Aljanso narių.

„Manyčiau, jog D. Trumpas tiesiog išgyvena dėl to, kad visos valstybės vienodai suprastų savo atsakomybę ir kad nebūtų kažkokių mažiau prisidedančių ir daugiau prisidedančių klubų. (…) Tai vadinamasis aukos solidarumas“, – dėstė Lietuvos prezidentas.

„Kiekviena visuomenė, jeigu atitraukia tam tikrus finansinius išteklius nuo socialinių ar kitokių tikslų ir skiria juos saugumui, daro tam tikrą auką. Tačiau tai yra prasminga auka, kuri yra pirmiausia skirta valstybių saugumui užtikrinti ir NATO, kaip kolektyvinio aljanso, saugumui užtikrinti“, – tikino G. Nausėda.

Jo manymu, vienas pagrindinių NATO viršūnių susitikimo Turkijoje tikslų – suvokti, kad karas, ypač tas, kuris vyksta Ukrainoje, yra ne tik Aljanso Rytinio flango, bet visų šalių narių problema.

„Jei to solidarumo, supratimo, kad tai yra ne vienos, dviejų arba trijų su Rusija besiribojančių valstybių problema, bet visų mūsų problema, nes jeigu kiltų pavojus vienai ar dviem valstybėms, tai būtų užpuolimas viso Aljanso. Jei šito supratimo rasis daugiau po Ankaros susitikimo, laikysiu, kad tas susitikimas pavyko“, – apibendrino G. Nausėda.

NATO viršūnių susitikimas vyks Ankaroje, Turkijoje, liepos 7–8 d.

JAV atstovai skelbė, kad NATO susitikime Ankaroje daugiausia dėmesio bus skiriama gynybos įsipareigojimų, dėl kurių buvo sutarta pernai Hagoje vykusiame viršūnių susitikime, įgyvendinimo vertinimui. 

Reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą ir raginama prezidento Donaldo Trumpo, NATO praėjusių metų susitikime įsipareigojo beprecedentiškai padidinti išlaidas gynybai. 

Vilnius, liepos 2 d. (ELTA). Socialdemokratų kandidatą į finansų ministrus Taurimą Valį prezidentas vertina pasitelkdamas futbolo analogijas ir sako – pagrindinė ministerijos užduotis yra vartų saugumas, o jų gynybos liniją sudaro viceministrai, o ne ministras, kuris aikštelėje esą galėtų tapti aktyvesniu žaidėju.

„Jeigu jau dabar visi gyvename futbolo ritmu, tai aš gal leisiu sau šiokią tokią analogiją su futbolu. Iki tol turėjome finansų ministrus, kurie kaip svarbiausią savo tikslą suprato vartų sargybą, buvo vartininkai. (…) Šis kandidatas, man atrodo, turi drąsos ir kūrybiškumo išbėgti net ir toliau ir gal net „įsijungti į ataką“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį kalbėjo Gitanas Nausėda.

„Manau, kad labai svarbu vis dėlto suprasti, jog Finansų ministerijos pagrindinė priedermė yra vartų saugumas. Net tada, kai vartininkas yra toliau nuo vartų, turi būti labai patikima gynybos linija, ir tą gynybos liniją aš suprantu kaip viceministrus. Turi būti viceministrų komanda, kuri niekada nepamirštų keleto skaičių, kuriuos finansų ministras turi prisiminti net ir pakeltas naktį iš miego“, – tikino šalies vadovas.

Prezidento teigimu, svarbiausia užduotis Finansų ministerijos vadovybei yra formuojant valstybės biudžetą laikytis Mastrichto kriterijų – 3 proc. biudžeto deficito lygio ir ne didesnio nei 60 proc. valstybės skolos lygio, taip pat reguliuoti išlaidų didėjimą ir prireikus jį stabdyti.

„Valstybės skolos ir BVP santykis, kuris taip pat Lietuvoje šiuo metu yra komfortiškai žemas, tačiau jeigu mes galvosime, kad tai dabar yra prielaida išlaidauti, jis netrukus gali tapti labai didelis. Šitoje vietoje kūrybiškumas yra gerai, bet svarbu nepamiršti ir pagrindinio finansų ministro prioriteto“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo M. Sinkevičių paskyrė premjeru, jo kandidatūrai pritarė Seimas.

Dabar M. Sinkevičius ne vėliau kaip per 15 dienų turi pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti Seimui svarstyti Vyriausybės programą.

Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritars jos programai.

Valdančiąją koaliciją sudariusios Seimo socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos pasidalino ministerijų kuravimą.

Vilnius, liepos 2 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad laikinasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys dirbs trečiojoje Vyriausybėje iš eilės.

Nors paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius viešai dar neįvardijo, ar K. Budrys liks dirbti jo formuojamame ministrų kabinete, G. Nausėda aiškina, kad laikinojo ministro vietoje dabar būtų labai laimingas, mat turbūt apie jį šios Vyriausybės formavimo procese kalbama daugiausiai. Be to, kaip pridūrė, šis politikas dirbs trečioje Vyriausybėje iš eilės.

„Yra daugybė kitų labai svarbių pozicijų ir daug naujų kandidatų, nes ponas K. Budrys jau dirbs trečiojoje Vyriausybėje iš eilės“, – interviu LRT laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį komentavo prezidentas. 

„Ką gi, užsienio politika, be jokios abejonės, yra svarbi. Sutelktas darbas tiek prezidento, tiek ministro, tiek ministro pirmininko, be jokios abejonės, yra būtinas. Chemija yra toks dalykas, su kuriuo galima gyventi. Aš, tiesą sakant, ne visada tikiu pasakymais, kad chemija nesuderinama ar kažkokie kiti dalykai nesuderinami. Viskas priklauso nuo to, kokius tikslus sau keliame. Užsienio politikos tikslai yra patikrinti ir jie yra išbandyti, jie veikia. Lietuva yra aktyvi regiono procesų dalyvė. Taip turi būti ir toliau“, – kalbėjo jis. 

G. Nausėda sakė, kad jam iki galo nebuvo paaiškinta, kodėl K. Budrio kandidatūra kelia tiek klausimų socialdemokratams. Jis sutiko, kad dėl kai kurių Vyriausybės programos punktų galima būtų padaryti daugiau ir pereiti nuo deklaracijų prie darbų. 

„Vis dėlto esame suinteresuoti normalizuoti santykius su Kinija ne tam, kad, sakykime, užmegztume itin emociškai artimus santykius, bet kad turėtume tam tikrą absoliutų diplomatinį minimumą. Šiuo metu neturime net ir to. Diplomatiniai santykiai beveik visiškai nutrūkę, todėl žingsnis po žingsnio galima būtų mėginti tuos santykius atkurti. Galbūt pradedant nuo laikinųjų patikėtinių lygio ir po to einant link normalaus ambasados darbo atkūrimo“, – sakė valstybės vadovas.

ELTA primena, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas, būsimasis premjeras M. Sinkevičius anksčiau sakė negalįs patikinti, jog K. Budrys užsienio reikalų ministro pareigose liks ir performavus valdančiąją daugumą.

Savo ruožtu prezidentas G. Nausėda jau ne kartą sakė, kad ministras tinkamai atlieka savo darbą. Tačiau taip pat tikino, jog K. Budrio ateitis poste priklausys nuo jo įdirbio santykių su Kinija normalizavimo, susitarimų su Taivanu įgyvendinimo klausimais. Tiesa, vėliau šalies vadovas teigė, kad K. Budrys yra pagrindinis kandidatas šias pareigas užimti ir naujoje Vyriausybėje.

Vilnius, liepos 2 d. (ELTA). Paaiškėjus, kad paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius užpernai Jonavos centre įsigijo valstybinės žemės sklypą, o nepraėjus nė metams jį pardavė penkis kartus brangiau, prezidentas Gitanas Nausėda sako politiko elgesyje nematantis nusikaltimo ar intencijos neteisėtai praturėti.

„Kalbėjome, be abejo, apie tai, uždaviau tuos pačius klausimus, uždaviau tuos pačius klausimus, kuriuos uždavė žiniasklaida, atsakymai buvo pateikti. Kas man svarbiausia šioje situacijoje – kad nebūtų naudojami resursai asmeniniam praturtėjimui“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

„Tai, kad žmogus nusiperka sklypą ir parduoda jį po to brangiau, savaime nėra nusikaltimas – nusikaltimas būtų, jeigu tam būtų dedamos specialios pastangos pasinaudojant savo administraciniu (mero – ELTA) resursu, bet tokios intencijos iš pono Sinkevičiaus elgesio neįžvelgiau“, – pridūrė jis.

Apie M. Sinkevičiaus sklypo įsigijimo ir pardavimo aplinkybes skelbė LRT Tyrimų skyrius.

Tyrimo duomenimis, 2024 m. sausį Vyriausybė perdavė 457 valstybinės žemės sklypus patikėjimo teise valdyti Jonavos rajono savivaldybei. Toks Vyriausybės sprendimas buvo priimtas įgyvendinant Nacionalinės žemės tarnybos reformą. 

Vienas iš valstybės parduotų sklypų buvo Jonavos centrinėje Jono Basanavičiaus gatvėje.

Kaip skelbiama, šį sklypą Jonavoje M. Sinkevičius, būdamas meru, 2024 m. gegužę iš valstybės įsigijo pasiūlęs tiek pat, kokia buvo pradinė aukciono kaina – už 11,67 tūkst. eurų, jis buvo vienintelis aukciono dalyvis.

Minėtą sklypą iš mero M. Sinkevičiaus 2025 m. už 55 tūkst. eurų įsigijo Jurbarko bendrovė „Fondatum“. Vienas jos galutinių naudos gavėjų tuo metu buvo „darbietis“ Viktoras Uspaskichas.

LRT Tyrimų skyriaus teigimu, 38,2 aro sklype, esančiame Jonavos J. Basanavičiaus gatvėje, dabar stovi „Fondatum“ priklausanti automobilių plovykla „Smart Wash“.

Pats paskirtasis premjeras M. Sinkevičius tikina, kad sklypą įsigijo kaip eilinis pilietis ir nesikišo į sprendimų priėmimą.

Tuo metu Jonavos rajono savivaldybės atstovė spaudai Jovita Stanevičiūtė portalui atsakymuose raštu nurodė, kad savivaldybė nepriėmė jokių sprendimų, susijusių su sklypo J. Basanavičiaus gatvėje pardavimu. 

Vis dėlto, LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai rodo, kad sklypas pardavimui pradėtas ruošti 2022 metų pradžioje. 

Skelbiama, kad vasario 10 dieną Jonavos savivaldybės administracijos direktorius Valdas Majauskas inicijavo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, o tai, anot tyrimą atlikusių žurnalistų, buvo pirmas žingsnis parduodant sklypą.

Paskirtasis premjeras dabar socialdemokratą V. Majauską įvardija kaip geriausią kandidatą pakeičiant jį Jonavos mero poste. 

ELTA primena, kad prezidentas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo Mindaugą Sinkevičių paskyrė premjeru. Šiai kandidatūrai antradienį pritarė Seimas.

M. Sinkevičius Jonavos rajono savivaldybės mero pareigas ėjo 2011 m. – 2016 m., taip pat jas eina ir nuo 2019 m.

Londonas, liepos 2 d. (dpa-ELTA). Rusija 18 mėnesių laikotarpiu vykdė dronų kampaniją prieš keliolika NATO valstybių, iš esmės nesulaukdama jokio atkirčio. Ji leido bepiločius orlaivius iš savo „šešėlinio laivyno“ tanklaivių, arti kranto plaukiojančių krovininių laivų ir kitų, mažesnių laivų, parodė ketvirtadienį paskelbta analizė.

Londono Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS) išnagrinėjo 144 incidentus 13-oje šalių nuo 2024 m. rugpjūčio iki 2026 m. vasario, teigiama ataskaitoje.

Nors tikėtina, kad ne visi incidentai prasidėjo nuo Maskvos, ekspertai mato aiškų dėsningumą, teigiama analizės pranešime. Vakarų vyriausybės šių išvadų dar viešai nepatvirtino.

Ataskaitoje teigiama, kad nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija vis labiau pasikliauja dronais žvalgybos informacijai rinkti, nes po to, kai iš visos Europos buvo išsiųsta daugybė Rusijos diplomatų, tradiciniai šnipinėjimo tinklai buvo suardyti.

Joje teigiama, kad ši veikla taip pat buvo skirta išbandyti NATO narių pasirengimą ir reagavimo gebėjimus, atskleidžiant Europos oro gynybos pažeidžiamumą, nes ji iš esmės tebėra orientuota į įprastines grėsmes.

Labiausiai nukentėjo Vokietija

Analizė parodė, kad labiausiai nukentėjo Vokietija – joje užfiksuoti 58 incidentai, įskaitant šešis virš JAV oro pajėgų bazės Ramšteine ir prie Vokietijos ginkluotųjų pajėgų objektų Manchinge bei Noiburge prie Dunojaus.

Antroje vietoje atsidūrė Belgija – čia užfiksuoti 25 incidentai, įskaitant veiklą netoli Kleine Brogelio oro bazės, kurioje, kaip manoma, saugomi JAV branduoliniai ginklai.

Tyrimas parodė, kad šiek tiek mažiau nei pusė incidentų įvyko prie karinių objektų, ir šiek tiek mažiau nei 20 proc. – šalia civilinių oro uostų, kurių daugelis turėjo laikinai sustabdyti veiklą. Ketvirtis atvejų buvo susiję su kritine infrastruktūra, pavyzdžiui, uostais, energetikos bei pramonės objektais.

(atnaujintas tekstas)

Vilnius, liepos 2 d. (ELTA). Ketvirtadienio pavakarę Klaipėdos rajone esančiame Kalotės kaime užsidegė angaras, gaisras kiek vėliau lokalizuotas, pranešė Bendrasis pagalbos centras (BPC).

Pranešimas apie gaisrą BPC gautas 19.19 val., angaras užsidegė Kalotės kaimo Adamo Brako gatvėje. Kaip pranešė ugniagesiai, gaisras lokalizuotas apie 20.20 val.

Į įvykio vietą buvo išsiųstos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Klaipėdos, Palangos, Kretingos ir Klaipėdos rajono priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.

Informacija apie įvykį taip pat perduota Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Kyjivas, liepos 2 d. (Ukrinform-ELTA). Žuvusiųjų per didžiulę Rusijos ataką Kyjive skaičius išaugo iki 23. Atnaujintus skaičius per „Telegram“ pranešė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka. 

„Žuvusiųjų per Rusijos ataką padaugėjo iki 23. Reiškiu užuojautą visiems, kurie šiandien neteko artimųjų“, – sakė jis. 

Ketvirtadienį Rusijos pajėgos surengė didelio masto dronų ir raketų ataką prieš Kyjivą, žala padaryta visuose sostinės rajonuose. Labiausiai nukentėjo gyvenamasis namas Darnytskio rajone. 

Ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko teigė, kad tiesiogiai smogta į mažiausiai 20 gyvenamųjų pastatų sostinėje. Ankstesniuose pranešimuose sakoma, kad per ataką buvo sužeista 100 žmonių.